Ivanas Kulibinas ir jo išradimas vežimas-automobilis

Ivanas Kulibinas tapo smagračio išradėju, o be smagračio, kaip žino­me, šiandien neapsieina nė vieno automobilio va­riklis.

Savo vežime Kulibinas sumontavo ir pavarų de­žę, kuri ne tik palengvino pajudėjimą iš vietos ar važiavimą j kalną, bet taip pat leisdavo visam veži­mui laisvai ir greit judėti nuokalnėse. Be pavarų dėžės buvo įrengtas ir uipakalinių ratū stabdž.ių. me­chanizmas. Ekipažo vairuojamasis ratas ir pats vai­ravimo mechanizmas buvo panašus i to meto valčių ir laivų vairo įrenginius. Kulibino triračio savaeigio vežimo modelis ir brėžiniai dabar saugomi Maskvos politechnikos muziejuje.

Nors Kulibino sava­eigis vežimas ir neturė­jo variklio, vis dėlto šiandien yra vertas pa­garbos kaip tolimas automobilio pirmtakas.

Prisiminti šiandien jį verta dar ir todėl, kad taupant degalus bei energiją, kurių labai daug suvartoja nūdie tais laikais. Automobiliais, vėl grižtama prie panašių į vaikiškus „Moskvičius“ pe­dalinių automobilių idejos. Tai automobiliai pedika­rai, arba velomobiliai. Prieš du šimtus metų Kulibi­no sukonstruotas savaeigis vežimas gali būti prikel­tas iš užmaršties ir panaudotas mū.sų epochos trans­porte.

Praėjusio šimtmečio antroji pusė — šiuolaikinio automobilio apyaušris

Praėjusio šimtmečio antroji pusė — šiuolaikinio automobilio apyaušris. Idėja sukurti savaeigį ekipa­žą skatina techninę kūrybą, nepaliaudama jaudina daugybę šviesių protų. Atradimai ir išradimai pinasi vienas su kitu, ir kiekvienas šios savotiškos grandi­ninės reakcijos etapas istorijoje palieka ryškų pėdsaką: karietas „įkinkomas“ vėjas, garas, pagaliau — elektra.

Pirmųjų elektros variklių sukūrimas siejamas su garsaus anglų fiziko Maiklo Faradėjaus suformuluo­tais jų veikimo principais. Tačiau tik prancūzui Gas­tonui Plantė 1859 metais išradus švino akumuliato­rių, kurį šiandien turi beveik visi automobiliai.
Oto išrastas keturtaktis variklio darbo ciklas bu­vo toks vykęs, kad vėliau pasisekė sukurti nedide­lius, bet pakankamai galingus vidaus degimo varik­lius. Tokius, kokių reikėjo tobuliems savaeigiams eki­pažams. Paties Oto variklio konstrukcija iigainiui gerokai pasikeitė, bet jo išrastu keturtakčiu veiki­mo ciklu iki šiol remiasi šiuolaikinių automobiliū variklių konstrukcijos.

Oto išrastas automobilio variklis

Oto variklis buvo tolimesnių bandymų impulsas: jo pagrindu sukurti benzininiai ir dizeliniai automo­bilių varikliai.

1879 m. I. Kostovičius suprojektavo aštuonių ci­lindrų 80 arklio jėgų pirmąjį skystų degalų karbiu­ratorini variklį ir 1884 metais jį pagamino. Kuro mi­šinys Kostovičiaus variklyje buvo uždegamas elek­tros kibirkštimi. 1885 m. Bencas ir Daimleris sukūrė benzininius variklius savo automobiliams. Tuo pačiu laiku B. Luckojus sukonstravo daugiacilindrį trans­portini variklį, E. Jakovlevas, E. Bromlėjus ir kiti gamino karbiuratorinius žibalinius variklius.

Palankesnes sąlygas vidaus degimo varikliams plisti pramonėje ir transporte (aviacijoje, geležinke­lyje, laivininkystėje) sudarė pradėta intensyviai vystyti naftos pramonė. 1892 m. Peterburge L. Nobelio gamykloje pradėta žibalinių variklių gamyba (jau pramoniniu būdu!).

1897 m. vokiečių inžinierius Rudolfas Dizelis (Diesel) sukūrė naujo tipo variklį, kuris išradėjo gar­bei buvo pavadintas jo vardu. Kaip ir Oto, Dizelio variklis yra keturtaktis. Išradėjas nustatė, kad vidaus degimo variklio naudingo veikimo koeficientas di­dėja, kai stipriau slegiamas degusis mišinys, tačiau pernelyg suslėgti jo negalima: nuo smarkaus slėgio mišinys per anksti užsidega. R. Dizelis savo varikly­je nusprendė slėgti ne degųjį mišinį, o gryną orą. Kai suslėgto oro temperatūra pasiekia 600-650° C,

cilindrą palengva su dideliu slėgiu įpurškiamas sky­stas kuras. Kuro mišinys iš karto užsiliepsnoja, dujos plečiasi ir stumia stūmoklį. Taip Dizeliui pasisekė smarkiai padidinti variklio naudingo veikimo ko­eficientą, pasidarė nebereikalinga uždegimo sistema. Nemažas laimėjimas buvo ir tas, kad variklis galė­jo vartoti bet kokį kurą — benziną, žibalą, naftą, nes skystą kurą daug parankiau transportuoti negu du­jas, su jo atsargomis galima nuvažiuoti ilgesnius nuotolius.

Šis variklis jo išradėjui pelnė didžiulę šlovę, ku­ri, deja, laimės jam neatnešė. Išradėjas buvo kvie­čiamas į daugell valstybių: 1910 m. jį sveikino su­žavėta Rusija, truputį vėliau ir Amerika… O 1913 m. spalio 1 d. R. Dizelis tragiškai žuvo, plaukdamas per Lamanšą iš Belgijos į Angliją. Garsųji išradėją priglaudė jūra, ir iki šiol nežinoma.

Daugiau info rasite: automobilių supirkimas Radviliškyje

Kasmet pagamina apie pusę milijono įvairių automobilių

Lenkijos Respublikos mašinų gamyklos kasmet pagamina apie pusę milijono įvairių automobilių. Tai rodo jų didelį gamybinį potencialą. Lenkija įeina šalių — stambiausių pasaulio automobilių gamintojų pirmąjį dešimtuką. O kaip pas mus Lietuvoje, Raviliškyje? Supirkėjai pamini, kad čia automobilių apstu, kuriuos jie norėtų supirkti. Skambučių tikrai būna daug ir įvairiausių nuo prabangių iki visiškai sudaužytų automobilių.

Daugiau info apie automobilių pramonę

Lenkų automobilių pramonė. turi šešių dešimtmečių patyrimą. Dar 1923 metais čia buvo sukurtas originalus lengvasis automobilis „CWS T-1″, gamintas kelerius metus.

Iki Antrojo pasaulinio karo Lenkijos automobilių pramonė per metus pateikdavo vartotojams po keturis tūkstančius lengvųjų automobilių, kurių didesnę dalį gamino italų firmos „FIAT“ lenkų filialas. Automobilizacijos lygis tada, suprantama, buvo nelabai aukštas: 1938 metais Lenkija turėjo 54 tūkst. automobilių.

Po karo įsijungusi į socialistinių šalių sandraugą, Lenkija gana greit atkuria šią svarbią liaudies ūkio šaką, pradeda masinę automobilių gamybą nuolat jausdama nesavanaudišką broliškų tautų paramą.

1950 metais jauna. liaudies respublika gauna pirmąją tarybinių lengvųjų automobilių „GAZ-20-Pobeda“ siuntą. Tarybinės „Pobedos“ čia daugiausia buvo naudojamos kaip taksi, o po metų, Spalio revoliucijos 34-ųjų metinių išvakarėse, Zeranio automobilių gamykla FSO (netoli Varšuvos) pagal tarybinę licenziją pagamina pirmuosius lenkiškus automobilius M-20 „Varšava“. Tai modernizuotas , tarybinės „Pobedos“ modelis. Nuolatos tobulinamas automobilis „Varšava“ buvo gana ilgai gaminamas ir sėkmingai eksploatuojamas Lenkijoje ir užsienyje. Jų būta įvairių modifikacijų — universalai, pikapai, sanitariniai automobiliai.

Liublino sunkvežimių gamykla

1951 metais Liublino sunkvežimių gamykla pagamino pirmuosius 10 sunkvežimių „Lublin.“, kurie buvo sukurti pagal tarybinių sunkvežimių. GAZ-51 licenziją.

Dabar Lenkija gamina daug įvairių tipų automobilių. Tai ir mažo litražo lengvieji, ir sunkvežimiai, ir specialios paskirties automobiliai.

Lenkų lengvųjų automobilių gamybos centrai — dvi stambios gamyklos: Varšuvos FSO bei mažo litražo automobilių gamykla FSM Belsko-Biala mieste.

Pasirašiusios- sutartį su „FIAT“ firma, nuo 1968 metų šios gamyklos pagal licenziją gamina gana skirtingų Modelių lengvąsias mašinas — „Polski Fiat¬125p“ ir „Polski Fiat-126p“.

„Polski Fiat-126p“ skirtinas prie pačių mažiausių pasaulyje gaminamų automobilių. Šiandien, kai automobilių į gatves ir kelius pasipylė kaip iš gausybės rago, kai mažėja naftos atsargos, brangsta benzinas, maži automobiliai įsigyja vis daugiau gerbėjų, todėl šį lenkų automobilį mielai perka net tokios automobilizuotos šalys kaip VFR, Prancūzija, Belgija, Jugoslavija, Vengrija.

Daugiau info: automobilių supirkimas Radviliškyje